Žemiau pasirašę žmonės išreiškė susirūpinimą dėl ribojamo grynųjų pinigų naudojimo Lietuvoje, nurodydami, kad jie yra finansinės laisvės ir asmens privatumo garantas, būtini vyresnio amžiaus ir regionuose gyvenantiems asmenims, ir patogūs kasdieniniams atsiskaitymams. Jie kritikuoja dabartinius apribojimus ir tendenciją pereiti prie grynai skaitmeninių atsiskaitymų, teigdami, kad tai palieka dalį gyventojų be prieigos prie finansinių paslaugų. Todėl jie reikalauja padidinti grynųjų pinigų operacijų ribas Lietuvoje, užtikrinti grynųjų prieinamumą regionuose ir inicijuoti viešą diskusiją apie grynųjų pinigų ateitį, įtraukiant gyventojus ir bendruomenes.

Balsavimo santrauka: Ši iniciatyva siūlo uždrausti cheminio ir biologinio ginklo naudojimą Lietuvoje, nurodant, kad jų naudojimas kontroliuoja orus, sukelia pandemijas ir didina žmonių sergamumą. Tekste teigiama, kad tokių ginklų naudojamos medžiagos, tokios kaip aliuminis, baris, gyvsidabris ir švinas, sukelia įvairias žmonių sveikatos problemas. Iniciatyva ragina atkreipti dėmesį į šią problemą ir sustabdyti tokio ginklo naudojimą, remiantis JAV, konkrečiai Tennesio valstijos, pavyzdžiu, kur buvo uždraustas cheminio ginklo naudojimas. Iniciatyva kviečia žmones prisidėti prie švaraus dangaus ir švaraus oro užtikrinimo.

Šiame tekste Lietuvos Respublikos piliečiai reikalauja, kad prezidentas Gitanas Nausėda atsistatydintų iš pareigų. Argumentai yra šie: nepakankamas lyderystės demonstravimas, kuris neleidžia stiprinti Lietuvos pozicijos tarptautinėje arenoje ir teigiamai veikti vidaus politiką; nepriimtų sprendimų ekonomikos, socialinės apsaugos ir kitose srityse pasekmės, dėl kurių Lietuva susiduria su dideliais iššūkiais; bei visuomenės nepasitikėjimas dabartiniu valdymu. Piliečiai ragina prezidentą įvertinti savo indėlį ir įsipareigojimus šaliai bei atlaisvinti vietą naujiems lyderiams, kurie galėtų efektyviai spręsti šias problemas.

Žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai reiškia nepritarimą Lietuvos karinio kontingento siuntimui į Ukrainos teritoriją, nurodant, kad tai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, vidaus stabilumui ir tarptautiniam įvaizdžiui. Jie remiasi visuomenės apklausų rezultatais, teigiančiais, kad dauguma šalies gyventojų nepritaria karių siuntimui į Ukrainą. Įspėja, kad Rusijos pusė laikys užsienio karių buvimą Ukrainos teritorijoje okupacija ir teisėtu kariniu taikiniu, kas gali sukelti tiesioginę grėsmę Lietuvai. Ragina Vyriausybę atsisakyti iniciatyvos siųsti Lietuvos karinį kontingentą į Ukrainą ir organizuoti viešas diskusijas bei konsultacijas su piliečiais ir ekspertais.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722 3 straipsnio pakeitimas. Jame apibendrinami tam tikri pakeitimai, kurie buvo padaryti 3 straipsnyje: 1. 3 straipsnio 1 dalis yra pakeista ir išdėstyta taip, kad šis įstatymas įsigalios nuo 2024 metų sausio 1 dienos. 2. 3 straipsnio 3 dalis yra pripažinta netekusia galios. 3. 3 straipsnio 8 dalis yra pakeista ir išdėstyta taip, kad kituose teisės aktuose ir sutartyse vartojami Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimai yra tolygūs pavadinimui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 4. 3 straipsnio 10 dalis yra pripažinta netekusia galios. Įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 3 dalį, įsigalios 2025 metų gruodžio 31 dieną. Šis įstatymas yra skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priėmus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymo projektas, kuriame siūloma keisti Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-2044 10 ir 17 straipsnius. Pagrindiniai pasiūlymai yra: 1. Papildyti 10 straipsnį nauja 3 dalimi, kurioje rekomenduojama privačioms įmonėms, turinčioms 25 ir daugiau darbuotojų, taikyti tam tikrus dirbančių asmenų su negalia skaičiaus kriterijus. Taip pat numatoma, kad šios rekomendacijos įgyvendinimo stebėseną vykdys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2. Pakeisti 17 straipsnį, kuris nurodo, kad ankstyvoji pagalba, finansuojama iš valstybės ir/ar savivaldybės biudžeto lėšų, gali būti teikiama asmeniui, kuriam dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, tačiau kuris turi akivaizdžių negalios požymių. 3. Įstatymo pakeitimai turėtų įsigalioti 2026 m., o Socialinės apsaugos ir darbo ministras turėtų priimti įgyvendinamąjį teisės aktą iki 2026 m. birželio 30 d. Projektą teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkas Kęstutis Bilius.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1722 3 straipsnio pakeitimas, kuris buvo priimtas 2025 m. Vilniuje. Pagal šį pakeitimą, buvo pripažinta, kad 3 straipsnio 2 dalis neteko galios. Įstatymas įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d. Pakeitimą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, o teikia jį Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu jo pirmininkas Kęstutis Bilius.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jame pateikiami šie svarbiausi pakeitimai: 1. Vyriausybės įgaliota įstaiga turi pateikti centriniam mokesčio administratoriui gyventojų, kurie ėjo nurodytas pareigas arba kandidatavo, buvo priimti, išrinkti ar paskirti į šias pareigas, vardinį sąrašą iki kalendorinių metų vasario 1 dienos. 2. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios teisę tvarkyti tam tikrus gyventojų duomenis, taip pat turi pateikti centriniam mokesčio administratoriui vardinius gyventojų sąrašus, jei šie duomenys nėra tvarkomi Viešojo sektoriaus darbuotojų registro informacinėje sistemoje. 3. Pakeičiamas 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriame dabar nurodoma, kad deklaruoti reikia nekilnojamąjį turtą, įskaitant nebaigtą statyti statinį, jei jo nuosavybės teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje. 4. Įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d. Šį įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir jį skelbė Respublikos Prezidentas.