Peticija "Griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais 2" siekia griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais Lietuvoje. Peticijos iniciatoriai teigia, kad nepaisant 2020 m. peticijos, kurioje buvo siūloma didinti administracines baudas, problema vis dar yra aktuali. Peticijoje teigiama, kad esamos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais yra nepakankamos ir siūloma didinti baudas nuo 6000 eurų bei taikyti laisvės atėmimo bausmę nuo 2 metų. Pagrindiniai argumentai yra susiję su teisingumo principo įgyvendinimu, prevenciniu poveikiu, galimu ryšiu su smurtu prieš žmones ir tarptautine praktika. Peticijos iniciatoriai teigia, kad griežtos bausmės yra būtinos siekiant užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus ir formuoti humaniškesnį visuomenės požiūrį į gyvūnus.

Peticija, kreipta į Lietuvos Respublikos Seimą, ragina surengti referendumą 2025 metais dėl konstitucinio nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo klausimo. Pagrindinis peticijos klausimas yra ar piliečiai sutinka, kad Lietuvos Respublika neturi teisės apmokestinti nekilnojamojo turto mokesčiu piliečiui, nuosavybės teise priklausančio būsto, kuriame Lietuvos Respublikos pilietis yra deklaravęs savo ir (arba) savo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Peticijos argumentai apima socialinio teisingumo užtikrinimą, motyvaciją investuoti į nuosavybę, demografinių problemų sprendimą ir teisinį stabilumą. Peticijos iniciatoriai kviečia visus piliečius, kurie pritaria šiai iniciatyvai, pasirašyti peticiją ir paremti referendumą siekiant užtikrinti teisių ir interesų gerbimą ir apsaugą.

Lietuvos Respublikos piliečiai inicijuoja balsavimą už Seimo nario atšaukimo mechanizmo įteisinimą. Jie reikalauja, kad būtų pakeista Konstitucija ir susiję įstatymai, leidžiantys rinkėjams atšaukti Seimo nario mandatą, jei jis nebeatspindi rinkėjų interesų arba pažeidžia jų pasitikėjimą. Ši priemonė, anot piliečių, padidintų politikų atsakomybę, sustiprintų demokratiją ir piliečių pasitikėjimą valdžia. Piliečiai teikia pasiūlymą nustatyti procedūrą, pagal kurią būtų galima inicijuoti referendumą, surinkus tam tikrą parašų skaičių, ir užtikrinti skaidrų bei teisėtą procesą. Seimas raginamas kuo skubiau svarstyti šį klausimą.

Balsavimo santrauka: Šis balsavimas yra skirtas Seimo narių atlyginimų mažinimui. Tikslas yra priversti Seimo narius susimąstyti apie gyvenimo lengvumą Lietuvoje, mažinant jų atlyginimus iki minimalaus darbo užmokesčio.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą: 1. Pakeičiamas 2 straipsnio 8 dalis, kurioje apibrėžiama, kad Licencijų informacinė sistema, valdoma Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos, yra skirta licencijų duomenims ir informacijai tvarkyti vienoje vietoje. 2. 29 straipsnio pavadinimas keičiamas į "Licencijų išdavimas ir licencijų duomenų tvarkymas". Straipsnyje taip pat pateikiama nauja informacija apie licencijos turėtojo asmens duomenų skelbimą Licencijų informacinėje sistemoje ir duomenų atvėrimą pakartotinai naudoti bei duomenų teikimo apribojimus. 3. 34 straipsnyje nurodoma, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra Licencijų informacinės sistemos duomenų valdytoja. 4. Pateikiami nurodymai dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d., o Vyriausybė ir ekonomikos ir inovacijų ministras privalo iki 2026 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo Nr. VIII-1524 2, 3, 10, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jo pagrindinės nuostatos yra šios: 1. Pakeičiamas 2 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame draudžiama teikti duomenis, kuriuos draudžia įstatymai, įskaitant duomenis, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų konfidencialumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį. 2. Papildoma 2 straipsnio 2 dalis 11 punktu, kuriame nustatomas duomenų tvarkymą reglamentuojančių įstatymų sąrašas. 3. Pakeičiama 3 straipsnio 3 dalis, kurioje apibrėžiama, kas laikoma duomenimis, ir nurodoma, kad jie gali būti pateikiami įvairiais būdais ir formomis. 4. Pakeičiama 10 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodoma, kaip apskaičiuojamas atlyginimas už duomenų teikimą pakartotinai naudoti. 5. Pakeičiama 14 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kaip duomenys turi būti teikiami pareiškėjui. 6. Pakeičiama 17 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodoma, kas yra Lietuvos atvirų duomenų portalo informacinės sistemos valdytoja ir duomenų valdytoja. Įstatymas turėtų įsigalioti 2027 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir ekonomikos ir inovacijų ministras turi iki 2026 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra teisės aktas, kuriame pateikiamas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 11 straipsnio pakeitimas. Pagrindiniai dokumento punktai: 1. Pripažįstama, kad 11 straipsnio 7 dalies 6 punktas neteko galios. 2. Šis įstatymas įsigalioja nuo patvirtinimo datos. 3. Lietuvos Respublikos Prezidentas skelbia šį Seimo priimtą įstatymą. 4. Įstatymą teikia Seimo nariai. Dokumentas parašytas ir patvirtintas 2025 metais Vilniuje.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo Nr. XIV-1415 19 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame siūloma pakeisti 19 straipsnio 4 ir 5 dalis, kurios susijusios su politinės organizacijos nario mokesčiu ir jo mokėjimo būdu. Pagal siūlomą pakeitimą, politinės organizacijos narys per metus gali sumokėti nario mokestį, neviršijantį 0,5 praėjusių metų trečiojo ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio. Taip pat į mokesčių sumą įskaičiuojama ir apmokėtų politinės organizacijos steigimo išlaidų dalis. Bendra per metus sumokėta mokesčių suma negali viršyti 1% metinių pajamų. Be to, pakeitimas numato, kad jei politinės organizacijos nario mokesčių suma per metus viršija 0,1 VMDU, narys privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas. Jei mokestis viršija 0,1 VMDU, už apskaitą atsakingas asmuo privalo patikrinti, ar mokestis atitinka įstatymo reikalavimus. Taip pat siūloma pakeisti 19 straipsnio 5 dalį, pagal kurią politinės organizacijos nario mokestis, viršijantis 0,1 VMDU, privalo būti mokamas tik banko pavedimu.